Šiurpės

Aptariant vaikams baimę keliančius elementus, pirmiausia reikia pastebėti, jog svarbi ne tik šiurpėje vaizduojama aplinka, bet ir erdvė, kurioje šiurpės yra pasakojamos. Spalio 26-30 dienomis Šeduvos gimnazijos bibliotekoje apsigyveno vaiduokliai, vorai. Bibliotekoje buvo sukurta erdvė, kurioje vaikai galėjo pajusti šiurpią nuotaiką. Visą savaitę skaitėme rašytojų Virginos Šukytės, Aušrinės Tilindės, Kotrynos Zylės šiurpias istorijas. Ne tik skaitėme, bet ir patys kūrėme, pasakojome, vaidinome, piešėme, gaminome vorus, vaiduokliukus. Šiurpių savaitėje dalyvavo lietuvių ir rusų kalbų, technologijų, informatikos, pradinių klasių mokytojai. Šiurpėse atsispindi daugelis vaikų baimių, pavyzdžiui, mirties baimė. Tačiau ji ne vienintelė. Dažnas vaikas bijo likti vienas namuose. Tokia prielaida keliama todėl, kad labai dažnai šiurpėse baisūs įvykiai įvyksta tada, kai tėvai palieka namus ir išvažiuoja į svečius, sodą, darbą arba į kelionę. Iš tokių šiurpių galima nujausti ir baimę, ir priekaištą.

Šiurpės – tai populiarus žanras, kuriamas bei skleidžiamas pačių vaikų. Pasakodami tokias istorijas, jie lavina savo vaizduotę, pasakojimo įgūdžius. Vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė sako, kad vaikai protingi, supranta, kad net baisiausia knyga prieš nosį tėra fikcija, tad jei pasidarys per baisu, knygą gali iškart užversti ir niekada prie jos nebegrįžti. Arba grįžti, kai emocijos nuslūgs ir vėl užklups noras pasišiurpinti.